RU EN

Kai hobis tampa kažkuo daugiau…

abaut_v

Šiais laikais, kai fotografu gali vadintis kas antras, pati fotografijos reikšmė iš dalies nuvertinama, iš kitos pusės kiekvienas paėmęs kamerą į rankas mato pasaulį savaip, ir savaip jį pateikia. Nesiekiu tikslo su kažkuo konkuruoti, aš tiesiog darau tai, kas man patinka:)

Mano draugystė su fotografija prasidėjo gan senai - 2003 m. įstojau į fotografijos technologiją (VSDK, dabartinis VTDK) - tai buvo vienintelė specialybė kuri man pasirodė įdomi, todėl neteko blaškytis svarstant apie kur stosiu ir kodėl. Baigus mokslus tapau audiovizualinio meno su žurnalistikos pakraipa specialistu. Susipažinau su šia specialybe ne tik "ant popieriaus": dirbau ir fotokorespondentu dienraštyje, kas suteikė man neįkainojamos patirties ir bendro specialybės suvokimo: jos pliusus ir minusus. Neplanavau savo gyvenimo sieti tik su fotografija, todėl pagrindinės jėgos buvo sutelktos į kitą, nemažiau įdomų darbą, kuris su fotografija buvo neypatingai susietas, nebent dalinai:)

O fotografija? Fotografija buvo visada šalia manęs: sielos atokvėpiu, geru, ištikimu draugu ir laikui bėgant ta draugystė stiprėjo ir tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Šiandien kameros pagalba, man norisi kurti stebuklus, dovanoti laimę ir malonius momentus aplinkiniams. Kiekvienas kadras – tai dalis manęs, mano laiko, mano emocijų, mano vidinio pasaulio. Tai nenusakoma laimė – kai tu gali sustabdyti laiką, tegul tik kadre, bet tai amžiams!